text by Null & Yvil
Poster for a LARP post nuclear game
Model: Eretik

------------------------------
Mardže, mieloji, pajudink savo kaulėtą subinę ir pametėk čion buteliuką. Gali ir iš to surūdijusio šaldytuvo, žinau, kad jis seniai neveikia, bet vis vien, maloniau kažkaip gerti, gali bent jau įsivaizduoti, kad šaltas... Beje, Dene užtikau neblogą sąvartyną, kertu lažybų, jame rasčiau dalių, kurios leistų tą tavo kledarą vėl pakurti. Kaip tau – už juokingą kainą. Pašnekėsim apie tai prie progos, okei?

Ketinu nusitvoti šiandien kaip reikiant – gerai tyruose prasisukau, pilna kuprinė smagaus laužo. Greičiau tas kalės vaikas Bobas parsirastų į savo parduotuvę, galėčiau jam viską prastumti ir ramiai sau lakti. O tai turiu dabar viena akim spoksoti į tave, kita – į savo nešmenę, nes tuoj, žiūrėk, koks pašlemėkas pamanys, kad ji šiaip sau, niekieno, pilna gerų daiktų čia riogso.

Uch, gerą būzą jūs čia pardavinėjate, gerą, tegu ir šiltą... Čia tau ne pašvinkusią Nuka-Kolą lakti, nuo kurios paskui myždamas gali tamsoj pasišviesti...

Kas gero tyruose, klausi? O kada ten kas gero buvo? Viskas po senovei. Reideriai tokie pat įkyrūs ir pasirodo taip pat nelaiku, Niu-Kalifornijos reindžeriai, kaip ir anksčiau, laiku niekad nepasirodo, kai reikia, o laukiniai tokie pat buki, kokie ir buvo, jei tik nuo saulės jiems smegenėlės nebus dar labiau suskystėjusios – bet kokį prieškarinį šūdelį sutinka išmainyti į krūvas gėrybių, paskui tą niekutį pasideda į genties altorėlį ir garbina kaip didžiausią šventenybę. Jei nori daryti biznį – prekiauk su laukiniais, sakau. Apsilankyk artimiausiame Volt-Sityje, apsirūink niekniekiais, tada trauk į gentis. Tik kad baisiai toli iki jų trenktis, kad juos maras.

Jei nori ko nors „gero“ žmogus šiam pašvinkusiam gyvenime, tai geriau sėdėtų čia, pas tave, Mardže, ir sriaubtų būzą vargo nematydamas. Nes ten, už jūsų kaimo tvoros, reikia didelių kiaušų, kad išgyventum.

O tu ko vėsai, pienburni? Maga pasakėlių apie tyrus pasiklausyt? Nebūtumei toks susna, sakyčiau, iškišk nosį iš kaimo ir pats pasižiūrėk, kaip ir kas ten, smėlynuose. Nors geriau nekišk – nė dienelės tyruose netemptum. Netiki? Pažiūrėčiau, kokiu kvapu atsiduotum, susidūręs su kokiais sleiveriais ar reideriais, jei tau iš viso pavyktų apsaugoti nuo jų savo kailį. Arba kai apspistų tuzinas paklaikusių gekų, o dar, žiūrėk, auksinių, siekiančių suryti tave užkandai. Ne, nepyk, drauguži, bet vienas tu ten būtumei tiek pat vertas, kiek brahmino maita. O kodėl aš vis dar gyvas? Cha, ogi turiu savo seną vamzdį. Matai kiek įrantų jo buožėje? Kiekvienas įbrėžimas reiškia nukautą dvikojį šunį, norėjusį sudrumsti mano taikią meditaciją ar pasikėsinusį į mano kuklią nuosavybę. O štai šis, dvigubas - mutantą. O tu bent ginklu moki naudotis? Šaulys mat. Kertu lažybų, kad iš dešimties jardų į brahmino užakalį nepataikysi. Tikrai pataikysi? Na, tada galėsi spirti man į bezdamąją.

O jau kad sakaisi esąs toks kietas ir, kaip matau, nenustygsti vietoje, pabandyk nukeliauti į El Paradiso. Ne, pats ten dar nebuvau. Girdėjau tik pasakojant apie jį. Ne visi ten patenka - kelias ne asfaltu grįstas, daug pavojų tyko. Naktim švytinčios dykumos... Jau nekalbant apie visokius plėšrius gyvius – dvikojus, keturkojus ir velniaižin, keliakojus. Mardže, paduok dar birzgalo, jaučiu, kad gerklė džiūva čia liežuviu bemalant.

Tai va, girdėjau, tie laimingieji, kam pavyksta ten patekti, atgalios neskuba. Vadinasi, ten - gerai. Šnekama, girdi, vietelė beveik nenukentėjo per karą, o gal ir nukentėjo, ale vietiniai visokių velnių pribūrę, ir ten derlingos žemės dabar ir vanduo švarus teka. Subinėn pyliau aš tą vandenį, kam jis man reikalingas, kai stipresnio gėrimėlio yra, che che che... Bet, sako, ir pasipelnyti sočiai galima; atseit, po visu El Paradiso esama ikikarinių tunelių, po kuriuos ieškinėtojai iki šiol vangiai tėra panaršę, beveik viskas nepaliesta.

Reiks kokią dieną nuklysti ton vietelėn ir pažiūrėti, kokia žolė ten auga. Kur tiksliai tas El Paradiso? Galas jį žino – kažkur į pietryčius, anapus tyrų. Težinau tik kad suradus smuklę, kurios šeimininkas - tikras rasistas, nes nekenčia mutantų, tu jau beveik vietoje.

Ką, matau, akys pačiam sublizgo? Geriau netrypčiok čionai – paklausyk manęs, seno pirdžiaus, užtat daug regėjusio per gyvenimėlį - svajonės ir nuotykiai gal ir gundo palikti savo lizdą, bet nieko nėra geriau už saugias kaimo sienas, bobą pašonėj ir lėkštę bizalo po nosim. Tik jaučiu, kad tavęs neperkalbėsiu... Na, kaip nori, žmogau - įspėjau. Ne tėvas tau, uždrausti negaliu, bet tu turbūt ir tėvo neklausytum. Tik be gero vamzdžio niekur, girdi, niekur nesiruošk...

Ech tas jaunas, karštas kraujas... Mardže, kad tave plynios, ir graži tu man šiandien... Mestelk dar buteliuką būzo, ketinu nusitvoti kaip reikiant. Ir kur tas kretinas Bobas?..
--------------------------------